Tepalų keitimas yra vienas reguliarių darbų atliekant automobilio techninį aptarnavimą

Tepalų keitimasTepalų keitimas atliekamas priklausomai nuo klimato sąlygų, automobilio markės ir klasės. Įprastai automobilio tepalų keitimas turi būti atliktas kas 10 000 tūkstančių kilometrų arba kas du metus. Sintetinių tepalų keitimas atliekamas vidutiniškai kas 15 000 tūkstančių kilometrų. Standartiškai tepalų keitimas atliekamas pagal gamintojų nustatytus kriterijus.

Seni ir nekeisti variklio tepalai gali sukelia prastą variklio tepimą, ypač eksploatuojant ekstremaliomis sąlygomis – šaltas oras ar aukšti variklio sūkiai, tolimos ir ilgos kelionės, dažnas variklio paleidimas ir gesinimas, važiavimas trumpais maršrutais. Visais atvejais greičiau dyla variklis. Taip pat kaupiasi nuosėdos, apsineša vidinės detalės, gali užstrigti tepaliniai žiedai, variklis pradeda deginti tepalus. Seni tepalai esant šaltam orui tirštėja, kas žymiai apsunkina variklio paleidimą, padidėja kuro sąnaudos. Tepalų keitimas atliekamas parenkant tepalus pagal gamintojų nurodytus reikalavimus !

Tepalų klasifikacija ir pagrindinės savybės

Trintis ir korozija yra pagrindinės priežastys, sukeliančios išdilimą, kurios riboja automobilių darbo resursą. Tepalai – tai tepimo medžiagos, naudojamos pavišiams, ant kurių tepalai turi išlikti ir nenutekėti, taigi jų paskirtis – sumažinti detalių trintį ir išdilimą. Taip pat jie naudojami siekiant apsaugoti paviršius nuo aplinkos poveikio, korozijos, sandarinti suglaustus paviršius arba juos atskirti (norint išvengti sulipimo).

Pagal žaliavos rūšį, tepalai skirstomi į minaralinius, pagamintus iš naftos, organinius – iš augalinių arba gyvulinių riebalų, ir sintetinius, kurie gaminami cheminės sintezės būdu. Pagal atliekamas funkcijas alyvos skirstomos į antifrakcines (variklinės, transmisinės, kompresorinės, turbininės, cilindrinės alyvos ir kt.), kurios sumažina trintį, ir specialiąsias (hidraulinės, elektroizoliacinės, technologinės, apsauginės ir kt.), skirtas kitoms reikmėms. Nepaisant alyvų įvairovės, joms yra būdingos kai kurios bendrosios funkcijos:

• Sumažinti trintį tarp judančių detalių paviršių;
• Sulėtinti detalių dilimą;
• Aušinti detales, perduodant įkaitusių paviršių šilumą aplinkai;
• Sandarinti tarpus tarp judančių paviršių;
• Apsaugoti detales nuo korozijos;
• Pašalinti nuo besitrinančių paviršių dilimo produktus bei kitus teršalus;
• Amortizuoti perduodamus smūgius.

Kad alyvos galėtų atlikti šias funkcijas, jos privalo turėti šias savybes:

• Skystėti tik labai aukštoje temperatūroje (kad darbo metu neištekėtų iš jungčių arba nebūtų nusviedžiami nuo besisukančio paviršiaus);
• Netirpti vandenyje ir nepraleisti drėmės ar vandens garų, kurie galėtų sukelti paviršių koroziją, savo sudėtyje irgi negali turėti vandens bei kitų mechaninių ir cheminių priemaišų;
• Nepakisti visą trinties mazgo eksploatacijos laiką arba iki numatyto termino
• Turi būti tepi, lengvai pasklisti, gerai drėkinti, stipriai prikibti ir sudaryti detalių paviršiuje labai stiprią plėvelę;
• Aukštoje temperatūroje turi būti atspari oksidacijai (dėl kurios susidaro dervos, galinčios sutrikdyti tiekimą, ir rūgštys, koroduojančios detales);
• Neturi per daug stingti ir privalo išlikti teki bet kokiomis darbos ir aplingos sąlygomis;
• Alyvos negali būti kenksmingos aplinkai ir žmogui, turi būti saugios ir stabilios laikant;
• Neturi veikti guminių tarpiklių bei riebokšlių arba kitų sandarinimo detalių;